Vieðpaties malda („Tëve mûsø...“)
Atsiliepdamas á savo mokiniø praðymà: „Vieðpatie, iðmokyk mus melstis“ (Lk 11, 1), Jëzus jiems patikëjo pagrindinæ krikðèioniø maldà – „Tëve mûsø“. Baþnyèios Tëvai Vieðpaties maldà vadino trumpa visos Evangelijos santrauka. Kadangi ðià maldà esame gavæ ið Vieðpaties Jëzaus – mûsø maldos mokytojo ir pavyzdþio, vadiname jà „Vieðpaties malda“. Jëzus sakë: „Kai melsitës, sakykite“:
TËVE MÛSØ, kuris esi danguje!
Teesie ðventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystë,
teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir þemëje.
Kasdienës mûsø duonos duok mums ðiandien
ir atleisk mums mûsø kaltes, kaip ir mes atleidþiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mûsø gundyti,
bet gelbëk mus nuo pikto. Amen.
IMPRIMATUR. + Vysk. Eugenijus Bartulis.
Plg. Kario maldos vadovas. Vilnius: Lietuvos kariuomenës ordinariatas, 2003. P. 21-22.